pliurpčioti

pliùrpčioti, -ioja, -iojo 1. tr. NdŽ garsiai gerti, sriubčioti: Petriukas meta pliurpčiojęs vandenį rš. 2. intr. NdŽ pirsčioti. 3. intr. NdŽ sirgti palaidais viduriais, viduriuoti. 4. intr. NdŽ tarpais plerpti, tratėti (apie mašinas). 5. intr. šnek. karščiuotis, purkštauti: Ko dabar pliùrpčioji dėl niekų Skr. Jie vis pliùrpčioja važiuoti NdŽ. Na, tik nepliùrpčiok, o tai viską sudraskysi Skr. 6. tr. NdŽ šnek. tarpais niekus paistyti.